Norėdami gauti daugiau informacijos apie projektą prašome kreiptis tel. (8 37) 750935 arba rašyti el. paštu pagalba@ssinstitut.lt

Tėvai dažnai minėjo, kad dalyvavimas pagalbos procese, prisidėjo prie gerėjančių jų ir vaikų tarpusavio santykių. Tėvai pažymėjo, kad pagerėjo jų bendravimas, daugiau laiko leidžia kartu, kartu žaidžia, diskutuoja apie situacijas ir kaip jose galėjo pasielgti, geriau supranta vaiką ir jo poreikius, kelia vaiko amžių pagrįstus lūkesčius, domisi vaiku ir nori jį pažinti, suprasti:

„buvo smagu, sutvirtino mus (aut. past. su dukra)“

„suartėji su vaiku, labai faina <…> bendravimas su vaiku pagerėjo“

„<…> ėmiau stebėti, ar tinkamas momentas paklausti, paprašyti, tiesiog atsirado empatija“

„grupė suartina tėvus su vaikais <…> mokyklai didelė nauda“

„buvo naudinga pasigilinti į save <…> suprasti vaiką, kodėl pyksta <…> kodėl mano tokie dideli lūkesčiai?“

„pasistengiau giliau pažinti sūnų. Grupėje pažinimas nėra toks, kaip šeimoje. Kolektyve, mokykloje, visur kitaip <…> aš nežinojau, kaip sūnus elgiasi, bendrauja kolektyve <…? norisi vaiką pažinti giliau.“

„patiko, kaip sūnus išreiškia savo nuomonę <…> Pastebėjau, kad sūnui patinka stalo žaidimai, stengiuosi ir aš kartu žaisti <…> nėra taip, kaip anksčiau galvojau, kad vaikai apatiški, neturi noro žaisti, bendrauti <…> supratau, kad, kai aš būnu šalia, jie (aut. past. šeimoje auga 5 vaikai) ilgiau išbūna, išlaiko dėmesį“

„kai būdavo atskirai grupėse, visuomet buvo įdomu, ką veikia vaikai, kaip maniškiam sekasi“

„man rūpėjo, ką veikia grupėje mano vaikas“

 „man patiko stebėjimas <…> aš dabar stebiu savo vaiką <…> dukra yra karšto būdo, tad dažnai susiginčijame, bet dabar aš pati stebiu savo jausmus ir stebiu dukros“.

„patiko stebėti, kaip vaikas „protauja“, stebėti vaiko elgesį grupėje.“ „dabar įvairiose situacijoje atrandu galimybę bendrauti su vaiku, pavyzdžiui, nešant malkas. Pradėjome kalbėtis su vaiku. Kaip pasielgtum vienoje ar kitoje situacijoje. Kaip yra buvę? Arba sūnus pats pasako, kaip jam yra buvę.“

Norėdami gauti daugiau informacijos apie projektą prašome kreiptis tel. (8 37) 750935 arba rašyti el. paštu pagalba@ssinstitut.lt

Konferencija skirta atkreipti visuomenės dėmesį į vaiko ryšio su tėvais reikšmę jo raidai ir prisitaikymui aplinkoje. Konferencijos moderatorė Rasa Pietarienė pažymėjo, kad sveikas ir stiprus ryšys formuojasi, kai vaikas turi tėvus ar globėjus, kurie yra prieinami, šilti ir reaguojantys, patikimi ir galintys nustatyti tinkamas ribas. Vaikas, turintis saugius santykius su tėvais / globėjais, išmoksta reguliuoti emocijas patiriant stresą ir sudėtingose situacijose, ir jam yra didesnė tikimybė užmegzti darnius santykius su kitais. Tačiau ne visi lūkesčiai išsipildo ir kartais tėvų bei vaikų santykiuose gali kilti tam tikrų sunkumų.

Gebėjimas kurti artimą ryšį su vaiku gali būti ugdomas bet kuriame vaiko auginimo etape, ne tik ankstyvoje vaikystėje. Stiprinti artimą ryšį su vaiku galime pradėti jau dabar, ypač, kai yra palaikymas ir parama bendruomenėje.

Konferencijoje savo patirtį pristatė ir pranešimus skaitė projekto vykdytojai iš Klaipėdos miesto, Jurbarko ir Šilalės savivaldybių, teismo vaikų ir paauglių psichologė ekspertė ir Šeimos santykių instituto komanda įgyvendinusi daugiau nei 2-metus trukusį projektą.

Gausiai susirinkusius konferencijos dalyvius pasveikino Šeimos santykių instituto įstaigos vadovė Roma Šerkšnienė ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vicemerė Vaida Raugelė, pasidžiaugusi, kad šio projekto baigiamasis renginys vyksta Klaipėdos mieste ir Vakarų Klaipėdos regiono specialistai ir bendruomenės nariai turi galimybę susirinkti ir diskutuoti apie vaiko pažeidžiamumą ir vaiko saugumo uostą – šeimą.

Sociologė, mediatorė, projekto vadovė dr. Živilė Kėrytė pristatė projektą, jo eigą ir pasiektus rezultatus. Kaip išsaugoti vaiko ryšį su tėvais įvairiose sudėtingose gyvenimo situacijose? Tai pagrindinė dialogo tema, kuria kalbėjosi, diskutavo, kartu ir abejojo, šio projekto iniciatorius Šeimos santykių institutas ir 9-ios projekte dalyvavusios savivaldybės (Jurbarko, Klaipėdos m., Klaipėdos raj., Mažeikių, Palangos, Plungės, Skuodo, Šilalės ir Tauragės).

Projekte vykusio dialogo tarp projekto iniciatorių ir projektą įgyvendinusių savivaldybių pradžia buvo nelengva, temos jautrumas ir aktualumas daugeliui kėlė nerimą, susierzinimą ir pasipriešinimą. Projekto siekiai ir tikslai kartais atrodė neįveikiami, bet ne dėl negebėjimo ar nenoro, o tiesiog dėl jausmų, kuriuos patiriame, išmėgindami kažką naujo. Visi projekto dalyviai (ŠSI komanda, savivaldybių atstovai, tikslinė grupė) išgyveno nežinomybės ir neapibrėžtumo jausmą, tokį patį, kokį išgyvena šeimos, kai pirmą kartą kreipiasi pagalbai ar yra nukreipti pagalbai. Ši nežinomybe kelia klausimus – „su kuo susidursiu, ar man patiks, kokia iš to nauda, ką turėsiu daryti, ką konkretaus gausiu / patirsiu?“.

Didžiausias iššūkis, kurį įveikėme projekte – tai „bendros kalbos“ atradimas. Kiekvienas kalba, tai kas svarbu asmeniškai, turi skirtingas vertybes, pasaulį supranta skirtingai. Tačiau, dirbant kartu, gyvenant kartu (šeimoje), svarbu sutarti dėl bendrų tikslų, stengtis suprasti kito kalbą ir naudojamas sąvokas, sutarti dėl pagalbos priemonių ir paslaugų, ieškoti būdų, kaip sustiprinti tėvų ir vaikų įgūdžius ir paskatinti taikyti juos praktikoje.

Projekte įgytus įrankius, padedančius gerinti / stiprinti vaikų ir tėvų ryšį, pristatė Klaipėdos m., Šilalės ir Jurbarko savivaldybių specialistai – Sandra Kavolienė, direktoriaus pavaduotoja ugdymui, P. Mašioto progimnazija ir Ugnė Kundrotienė, psichologė – psichoterapeutė, Klaipėdos pedagoginė psichologinė tarnyba, Birutė Gudauskaitė-Girčė, socialinė darbuotoja ir Vida Ropienė, atvejo vadybininkė, Šilalės raj. socialinių paslaugų namai bei Steponas Nacius, mokyklos psichologas, Jurbarko raj. Šimkaičių Jono Žemaičio pagrindinė mokykla.

Šie specialistai, išklausę programos diegimo mokymus (72 ak. val.) išmėgino ir taikė Vaikų ir tėvų ryšio stiprinimo programą (toliau – VTRS) savo bendruomenėse. Specialistai pripažino, kad pradžia buvo sudėtinga. Tėvų įsitraukimas į pagalbą vaikui – daugumai atrodė neįveikiama užduotis. Tačiau pačių VTRS vadovų nuostabai – grupės buvo sėkmingos, tėvai įsitraukė (nors dauguma buvo mamos), tiek vaikai, tiek tėvai džiaugėsi dalyvavę šioje programoje.

Apie Šilalės sav. VTRS grupę ir jos metu pasiektus rezultatus kalbėjo ne tik VTRS vadovės, bet ir mama Aurika, paminėjusi, kad „jai buvo labai svarbu dalyvauti šioje grupėje ir jos ryšys su dukra pagerėjo“. Jurbarko VTRS grupės vedėjas Steponas pasidalino, kaip jam pavyko kai kuriuos iš tėvų įtraukti į 14 savaičių trunkančių šeimos įgūdžių stiprinimo programą: „ <….> programa trunka tik 14 savaičių, tuo tarpu tėvais jūs būsite, kiek? … dar 60 metų? Ar ne manote, kad 14 sav. tai labai mažas laikas pamėginti pagerinti savo tarpusavio ryšį su vaiku“.

Teismo vaikų ir paauglių psichologė-ekspertė Ingrida Karmazaitė-Karnackienė palietė labai skaudžią temą apie vaikų pažeidžiamumą tėvų skyrybų kontekste. Skyrybos Lietuvoje tampa statistine norma.

Teismo psichologė ekspertė kėlė klausimą, ar galima padėti vaikams, patekusiems į „skyrybų frontą“, nepadedant jų tėvams? Sėkmingai vaiko raidai didelę svarbą turi tėvų, kaip sutuoktinių, tarpusavio santykiai. Ekspertės nuomone, kol nesuprasime išsiskyrusių tėvų jausmų sumaišties, neužmegsime su jais pasitikėjimo grįstu santykio, tol bus beprasmiška juos „atvesti į protą“ teiginiais, kuriuos jie žino, tačiau netaiko: „Skyrybos vyksta tarp jūsų, kaip sutuoktinių, tačiau jūs, kaip savo vaikų tėvai, liekate amžiams susieti“.

Lektorė pabrėžė, kad suaugusiesiems svarbiausia ir sunkiausia skyrybų metu –  sąžiningai prisiimti atsakomybę už santuokos baigtį, kylančius jausmus ir vaikams sukeltą kančią bei nesitikėti, kad vaikai sugebės susitaikyti su tėvų skyrybomis be stiprios reakcijos.

Projekto dalyvės psichologės Renata Kupšytė ir Eglė Miežienė iš Klaipėdos pedagoginės psichologinės tarnybos pristatė, kaip joms sekėsi taikyti mediacijos mokymų metu įgytas žinias, dirbant su vaikais ir jų tėvais. Psichologės pastebėjo, kad mediacija naudinga ir aktuali ne tik šeimos ginčuose, bet ir sprendžiant kitus ginčus, vykstančius vaiko aplinkoje, pavyzdžiui, tarp ugdymo įstaigos ir tėvų, ar tarp tėvų lankančių tą pačią ugdymo įstaigą, kai ugdymo įstaiga nepajėgi išspręsti kilusio nesutarimo.

Tyrėjas, doc. dr. Apolonijus Žilys pristatė tikslinės grupės tyrimų rezultatus, kurie patvirtino taikomų metodų efektyvumą ir pritaikomumą. Kiekybiniame tyrime buvo naudojamos šios psichometrinės skalės: vaikų-tėvų sudėtingo bendravimo, vaikų konfliktiškos elgsenos, vaikų savitvardos problemos, bejėgystės būnant tėvų / mama, tėvystės stiliaus skalė ir jos poskalės (šiose skalėse pasiektas reikšmingas efektyvumas); socialinės paramos tėvams skalėje pasiektas efektas, tačiau statistiškai nereikšmingas.

Gražina Anankienė, viena iš VTRS grupių mokytojų ir vadovių, pristatė projekto metu įdiegtą naują metodą Lietuvoje – įgūdžių stiprinimo programą „Vaikų ir tėvų ryšio stiprinimo programa“, kuri įtraukia visą šeimą į tris skirtingas įgūdžių grupes (vaikų, tėvų ir tėvų-vaikų). Programos išskirtinumas, kad grupėse vaikai ir tėvai praktikuoja ne tik atskirose grupėse, bet ir bendroje grupėje kartu padedant vadovams. Grupėse sudaromos galimybės tiek vaikams, tiek tėvams mokytis atpažinti savo jausmus (o bendrose grupėse atpažinti ir suprasti vienas kito jausmus) ir tinkamai juos reikšti, mokytis kantriai palaukti savo eilės, bendradarbiauti, tinkamai išsakyti kritiką ir spręsti kasdienius konfliktus. Savo patirtimi apie VTRS grupės vadovų parengimą ir profesinę priežiūrą dalinosi ir kitos VTRS grupių mokytojos ir vadovės – Rasa Pietarienė ir Živilė Kėrytė.

Nuo 2021 m. vykdant projektą („Pagalbos mechanizmas vaikams ir jaunuoliams iš pažeidžiamų grupių bei jų šeimos nariams“), nemokama ilgalaikė kompleksinė pagalba Jurbarko, Klaipėdos m., Klaipėdos raj., Mažeikių, Palangos, Plungės, Skuodo, Šilalės ir Tauragės savivaldybėse buvo suteikta daugiau nei 144 šeimų, turinčių nepilnamečių vaikų.

Norėdami gauti daugiau informacijos apie projektą prašome kreiptis tel. (8 37) 750935 arba rašyti el. paštu pagalba@ssinstitut.lt

Skaudžiausia konfliktiškų skyrybų išeitis vaikui – vieno iš tėvų praradimas ir įvairūs psichologiniai sunkumai jam augant. Ryšys su abiem tėvais yra labai svarbus vaiko gyvenime. Jis suteikia vaikams saugumo ir jausmą, kad yra mylimas abiejų tėvų. Šis jausmas stiprina vaiko pasitikėjimą savimi. Nustatyta, kad vaikai, kurie išgyvena tėvų stipriai konfliktiškas skyrybas dažniau turi emocijų ir elgesio sutrikimų bei sutrinka jų ryšys su vienu arba abiem tėvais.  

Tinkamas specialistų dalyvavimas vaiko intereso gynime reikalauja specialiųjų žinių ir supratimo apie reiškinio sudėtingumą ir kompleksiškumą. Svarbu neapsunkinti vaiko išgyvenimų, kai skiriasi jo tėvai, o padėti ir palaikyti jį šiuo nelengvu metu. Įgytos žinios ir tinkamai specialistų organizuota parama šeimai, išgyvenančiai skyrybas ar atsiskyrimą, yra reikšmingi veiksniai padedant visai šeimai išgyventi krizę, o tėvams sukurti bendrą, į vaiko poreikius orientuotą, rūpinimosi vaiku planą.

2023 m. kovo – balandžio mėn. 60-imt specialistų iš 9-ių savivaldybių (Jurbarko, Klaipėdos raj., Klaipėdos m., Mažeikių, Palangos, Plungės, Skuodo, Šilalės, Tauragės) dalyvaus mokymuose, kuriuose pagilins teorines ir praktines žinias, dirbant su konfliktiškų skyrybų atvejais.  

Norėdami gauti daugiau informacijos apie projektą prašome kreiptis tel. (8 37) 750935 arba rašyti el. paštu pagalba@ssinstitut.lt

Siekiant užtikrinti pagalbos mechanizmo tinkamą įgyvendinimą, teikiamos pagalbos kokybę ir efektyvumą, įvairių sričių specialistai, teikiantys paslaugas projekto tikslinei grupei, dalyvavo profesinės priežiūros (supervizijų) susitikimuose. Supervizijų metu specialistai turėjo galimybę analizuoti atvejus, su kuriais dirba, ieškoti sprendimų kilus sunkumams, teikti grįžtamąjį ryšį ir rekomendacijas dėl tolimesnio darbo su tiksline grupe.

Profesinė priežiūra / supervizija padeda specialistams prisiminti sunkumus ir stresą keliančius išgyvenimus, kylančius dirbant su vaikais ir jų šeimomis. Savo patirties apmąstymas (refleksija) didina savo profesinio vaidmens suvokimą ir padeda priimti tinkamesnius sprendimus.   

Norėdami gauti daugiau informacijos apie projektą prašome kreiptis tel. (8 37) 750935 arba rašyti el. paštu pagalba@ssinstitut.lt

Pagalbos mechanizmo pagrindinė idėja yra, kad vaikams, turintiems elgesio ir emocijų sunkumų / sutrikimų, yra būtina taikyti ne tik įvairias pagalbos formas (pvz., užimtumo ar įgūdžių ugdymo grupės) vaiko problemoms spręsti, tačiau privaloma dirbti ir su jo šeima (pvz., pagalba tėvams, bendros veiklos vaikams ir tėvams). Pagalbos mechanizmu siekiama stiprinti ir skatinti tėvų tarpusavio bendradarbiavimą kartu stiprinant tėvų ir vaikų bendradarbiavimą bei tarpusavio ryšį.

Pirmieji žingsniai pagalbos mechanizmo diegimo kelyje jau žengti. 99 specialistai iš 9-ių savivaldybių teikia psichosocialines paslaugas vaikams ir šeimai savo bendruomenėse.

Norėdami gauti daugiau informacijos apie programą ir projektą prašome kreiptis tel. (8 37) 750935 arba rašyti el. paštu pagalba@ssinstitut.lt

Programoje dalyvavo 8 vaikai ir jų tėvai (viso 16 asm.). Programos užsiėmimus vedė socialinė darbuotoja Vilma Uščinaitė ir socialinė darbuotoja Sonata Pundzienė.

2022 m. rugsėjo – gruodžio mėn. Šilalė pradės vesti antrąją Vaikų ir tėvų ryšio stiprinimo programos grupę. Programoje dalyvauja 8 vaikai ir jų tėvai (viso 16 asm.). Programos užsiėmimus vedė atvejo vadybininkė Vida Ropienė ir socialinė darbuotoja Birutė Gudauskaitė-Girčė.

2022 m. rugsėjo – lapkričio mėn. Palangoje vyks pirmoji Vaikų ir tėvų ryšio stiprinimo programos grupė. Programoje dalyvauja 8 vaikai ir jų tėvai (viso 16 asm.). Programos užsiėmimus vedė psichologė Jelena Bachlina ir socialinė darbuotoja Jovita Petreikienė.

2022 m. spalio mėn. Vaikų ir tėvų ryšio stiprinimo grupes pradės vesti Tauragės, Jurbarko, Klaipėdos m., Klaipėdos raj., Skuodo, Plungės specialistai, dirbantys su vaikais, tėvais ir šeimomis.

Tauragėje grupes ves psichologė Sandra Dambrauskienė, psichologė Jolanta Daugalienė, socialinis pedagogas Karolis Skausmenis ir socialinė darbuotoja Sandra Dragūnienė,

Jurbarke – socialinė pedagogė Lina Švilpienė, psichologas Steponas Nacius, socialinė pedagogė Jolita Mockaitienė ir socialinė pedagogė Svietlana Mickuvienė,

Klaipėdos m. – psichologė-psichoterapeutė Ugnė Kundrotienė, psichologė Sandra Kavolienė, pedagogė, socialinė darbuotoja Rita Čėsnaitė ir psichologė Ramunė Brazytė-Šuišelienė,

Klaipėdos raj. – psichologė Jurgita Šiuipienė, logoterapeutė, logopedė, specialioji pedagogė Lina Liutvinienė, psichologė Vita Adomavičienė ir socialinė darbuotoja Dailė Docienė,

Skuode – globos koordinatorė Neringa Januškienė, socialinė darbuotoja Giedė Aniss, socialinė darbuotoja Jurgita Jonauskienė ir globos koordinatorė Rūta Skiezgilienė,

Plungėje – užimtumo specialistė Lina Macijauskienė, užimtumo specialistas Darius Preibys, socialinė pedagogė Simona Etkevičiūtė-Baltrušė ir socialinė pedagogė Jolanta Adomauskienė,

Palangoje – psichologė Jelena Bachlina, socialinė darbuotoja Jovita Petrauskienė, specialioji pedagogė Daiva Malakauskienė ir psichologė Vilma Kalninienė,

Mažeikiuose – bendradarbiavimo koordinatorė Neringa Norvaišaitė-Baranauskienė, socialinė darbuotoja Giedrė Pupšienė.

Vaikai, tėvai ir visa šeima grupėse saugioje aplinkoje kartu mokosi šių pagrindinių dalykų:

• Vaikai mokosi laikytis taisyklių, bendravimo įgūdžių, valdyti pyktį ir reikšti jį tinkamai.
• Tėvams padedama rasti sprendimus sudėtingose situacijose su vaikais bei valdyti stresą.
• Tėvams ir vaikams padedama kartu spręsti konfliktus, vienas kitam išsakyti, kas nepatinka.

Norėdami gauti daugiau informacijos apie programą ir projektą prašome kreiptis tel. (8 37) 750935 arba rašyti el. paštu pagalba@ssinstitut.lt

Sveikas ir stiprus ryšys formuojasi, kai vaikas turi tėvus ar globėjus, kurie yra prieinami, šilti ir reaguojantys, patikimi ir galintys nustatyti tinkamas ribas. Vaikas, turintis saugius santykius su tėvais, išmoksta reguliuoti emocijas patiriant stresą ir sudėtingose situacijose, ir jam yra didesnė tikimybė užmegzti darnius santykius su kitais. Gebėjimas kurti artimą ryšį su vaiku gali būti ugdomas bet kuriame vaiko auginimo etape. Niekada nevėlu pradėti jį stiprinti.

Jurbarke, Gargžduose, Mažeikiuose, Plungėje ir Tauragėje vykusių seminarų metu visuomenės nariai (135 asmenys) dalinosi savo įžvalgomis apie vaikų ir tėvų ryšio įtaką vaiko raidai ir gerovei, galimas priemones ir būdus jam gerinti bei esamą bendruomenės paramą ir pagalbą šeimoms. Padėdami kurti ir stiprinti saugesnį vaiko ryšį su tėvais galite sukurti pokyčius daugeliui vaikų ir paauglių, turinčių elgesio ir emocijų sunkumų.                                           

Renginiai organizuoti įgyvendinant projektą „Pagalbos mechanizmas vaikams ir jaunuoliams iš pažeidžiamų grupių bei jų šeimos nariams“ (LT03-2-SADM-K01-020, finansuojamą pagal 2014–2021 m. Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo programą „Sveikata“).

Tėvams, auginantiems vaikus, turinčius elgesio ir emocijų sunkumų, svarbu suteikti galimybę mokytis tarpusavio konfliktus spręsti taikiai, o ne destruktyviai.

Mediacija yra savanoriškas, konfidencialus procesas, kuris leidžia ginčo šalims pačioms spręsti, kas joms yra geriausia ir priimtiniausia. Šeima, esant poreikiui, gali pasinaudoti mediacijos paslauga sprendžiant konfliktą mokykloje, konfliktą su kaimynais ar kilusius konfliktus šeimoje tarp tėvų ir vaikų.

Alternatyvūs ir kūrybiški konfliktų sprendimo būdai, tokie, kaip mediacija, yra labai svarbūs siekiant išlaikyti bendruomenės narių sąmoningumą ir visuomeniškumą, šeimos stabilumą, konstruktyvius bendravimo santykius ir racionalų mąstymą bendruomenėje.

Norėdami gauti daugiau informacijos apie programą ir projektą prašome kreiptis tel. (8 37) 750935 arba rašyti el. paštu pagalba@ssinstitut.lt