2023 m. gegužės mėn. 19 d. Klaipėdoje daugiau nei šimtas bendruomenės atstovų, tėvų ir įvairių sričių specialistų – psichologų, socialinių darbuotojų, socialinių pedagogų, tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorių, pedagogų, Vaiko teisių apsaugos skyrių darbuotojų, policijos pareigūnų, – dalyvavo Šeimos santykių instituto (toliau – ŠSI) organizuotoje konferencijoje „Pažeidžiamas vaikas šeimos ir kitose sistemose: vaikų ir tėvų ryšio stiprinimas“.
Konferencija skirta atkreipti visuomenės dėmesį į vaiko ryšio su tėvais reikšmę jo raidai ir prisitaikymui aplinkoje. Konferencijos moderatorė Rasa Pietarienė pažymėjo, kad sveikas ir stiprus ryšys formuojasi, kai vaikas turi tėvus ar globėjus, kurie yra prieinami, šilti ir reaguojantys, patikimi ir galintys nustatyti tinkamas ribas. Vaikas, turintis saugius santykius su tėvais / globėjais, išmoksta reguliuoti emocijas patiriant stresą ir sudėtingose situacijose, ir jam yra didesnė tikimybė užmegzti darnius santykius su kitais. Tačiau ne visi lūkesčiai išsipildo ir kartais tėvų bei vaikų santykiuose gali kilti tam tikrų sunkumų.
Gebėjimas kurti artimą ryšį su vaiku gali būti ugdomas bet kuriame vaiko auginimo etape, ne tik ankstyvoje vaikystėje. Stiprinti artimą ryšį su vaiku galime pradėti jau dabar, ypač, kai yra palaikymas ir parama bendruomenėje.
Konferencijoje savo patirtį pristatė ir pranešimus skaitė projekto vykdytojai iš Klaipėdos miesto, Jurbarko ir Šilalės savivaldybių, teismo vaikų ir paauglių psichologė ekspertė ir Šeimos santykių instituto komanda įgyvendinusi daugiau nei 2-metus trukusį projektą.
Gausiai susirinkusius konferencijos dalyvius pasveikino Šeimos santykių instituto įstaigos vadovė Roma Šerkšnienė ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vicemerė Vaida Raugelė, pasidžiaugusi, kad šio projekto baigiamasis renginys vyksta Klaipėdos mieste ir Vakarų Klaipėdos regiono specialistai ir bendruomenės nariai turi galimybę susirinkti ir diskutuoti apie vaiko pažeidžiamumą ir vaiko saugumo uostą – šeimą.
Sociologė, mediatorė, projekto vadovė dr. Živilė Kėrytė pristatė projektą, jo eigą ir pasiektus rezultatus. Kaip išsaugoti vaiko ryšį su tėvais įvairiose sudėtingose gyvenimo situacijose? Tai pagrindinė dialogo tema, kuria kalbėjosi, diskutavo, kartu ir abejojo, šio projekto iniciatorius Šeimos santykių institutas ir 9-ios projekte dalyvavusios savivaldybės (Jurbarko, Klaipėdos m., Klaipėdos raj., Mažeikių, Palangos, Plungės, Skuodo, Šilalės ir Tauragės).
Projekte vykusio dialogo tarp projekto iniciatorių ir projektą įgyvendinusių savivaldybių pradžia buvo nelengva, temos jautrumas ir aktualumas daugeliui kėlė nerimą, susierzinimą ir pasipriešinimą. Projekto siekiai ir tikslai kartais atrodė neįveikiami, bet ne dėl negebėjimo ar nenoro, o tiesiog dėl jausmų, kuriuos patiriame, išmėgindami kažką naujo. Visi projekto dalyviai (ŠSI komanda, savivaldybių atstovai, tikslinė grupė) išgyveno nežinomybės ir neapibrėžtumo jausmą, tokį patį, kokį išgyvena šeimos, kai pirmą kartą kreipiasi pagalbai ar yra nukreipti pagalbai. Ši nežinomybe kelia klausimus – „su kuo susidursiu, ar man patiks, kokia iš to nauda, ką turėsiu daryti, ką konkretaus gausiu / patirsiu?“.
Didžiausias iššūkis, kurį įveikėme projekte – tai „bendros kalbos“ atradimas. Kiekvienas kalba, tai kas svarbu asmeniškai, turi skirtingas vertybes, pasaulį supranta skirtingai. Tačiau, dirbant kartu, gyvenant kartu (šeimoje), svarbu sutarti dėl bendrų tikslų, stengtis suprasti kito kalbą ir naudojamas sąvokas, sutarti dėl pagalbos priemonių ir paslaugų, ieškoti būdų, kaip sustiprinti tėvų ir vaikų įgūdžius ir paskatinti taikyti juos praktikoje.
Projekte įgytus įrankius, padedančius gerinti / stiprinti vaikų ir tėvų ryšį, pristatė Klaipėdos m., Šilalės ir Jurbarko savivaldybių specialistai – Sandra Kavolienė, direktoriaus pavaduotoja ugdymui, P. Mašioto progimnazija ir Ugnė Kundrotienė, psichologė – psichoterapeutė, Klaipėdos pedagoginė psichologinė tarnyba, Birutė Gudauskaitė-Girčė, socialinė darbuotoja ir Vida Ropienė, atvejo vadybininkė, Šilalės raj. socialinių paslaugų namai bei Steponas Nacius, mokyklos psichologas, Jurbarko raj. Šimkaičių Jono Žemaičio pagrindinė mokykla.
Šie specialistai, išklausę programos diegimo mokymus (72 ak. val.) išmėgino ir taikė Vaikų ir tėvų ryšio stiprinimo programą (toliau – VTRS) savo bendruomenėse. Specialistai pripažino, kad pradžia buvo sudėtinga. Tėvų įsitraukimas į pagalbą vaikui – daugumai atrodė neįveikiama užduotis. Tačiau pačių VTRS vadovų nuostabai – grupės buvo sėkmingos, tėvai įsitraukė (nors dauguma buvo mamos), tiek vaikai, tiek tėvai džiaugėsi dalyvavę šioje programoje.
Apie Šilalės sav. VTRS grupę ir jos metu pasiektus rezultatus kalbėjo ne tik VTRS vadovės, bet ir mama Aurika, paminėjusi, kad „jai buvo labai svarbu dalyvauti šioje grupėje ir jos ryšys su dukra pagerėjo“. Jurbarko VTRS grupės vedėjas Steponas pasidalino, kaip jam pavyko kai kuriuos iš tėvų įtraukti į 14 savaičių trunkančių šeimos įgūdžių stiprinimo programą: „ <….> programa trunka tik 14 savaičių, tuo tarpu tėvais jūs būsite, kiek? … dar 60 metų? Ar ne manote, kad 14 sav. tai labai mažas laikas pamėginti pagerinti savo tarpusavio ryšį su vaiku“.
Teismo vaikų ir paauglių psichologė-ekspertė Ingrida Karmazaitė-Karnackienė palietė labai skaudžią temą apie vaikų pažeidžiamumą tėvų skyrybų kontekste. Skyrybos Lietuvoje tampa statistine norma.
Teismo psichologė ekspertė kėlė klausimą, ar galima padėti vaikams, patekusiems į „skyrybų frontą“, nepadedant jų tėvams? Sėkmingai vaiko raidai didelę svarbą turi tėvų, kaip sutuoktinių, tarpusavio santykiai. Ekspertės nuomone, kol nesuprasime išsiskyrusių tėvų jausmų sumaišties, neužmegsime su jais pasitikėjimo grįstu santykio, tol bus beprasmiška juos „atvesti į protą“ teiginiais, kuriuos jie žino, tačiau netaiko: „Skyrybos vyksta tarp jūsų, kaip sutuoktinių, tačiau jūs, kaip savo vaikų tėvai, liekate amžiams susieti“.
Lektorė pabrėžė, kad suaugusiesiems svarbiausia ir sunkiausia skyrybų metu – sąžiningai prisiimti atsakomybę už santuokos baigtį, kylančius jausmus ir vaikams sukeltą kančią bei nesitikėti, kad vaikai sugebės susitaikyti su tėvų skyrybomis be stiprios reakcijos.
Projekto dalyvės psichologės Renata Kupšytė ir Eglė Miežienė iš Klaipėdos pedagoginės psichologinės tarnybos pristatė, kaip joms sekėsi taikyti mediacijos mokymų metu įgytas žinias, dirbant su vaikais ir jų tėvais. Psichologės pastebėjo, kad mediacija naudinga ir aktuali ne tik šeimos ginčuose, bet ir sprendžiant kitus ginčus, vykstančius vaiko aplinkoje, pavyzdžiui, tarp ugdymo įstaigos ir tėvų, ar tarp tėvų lankančių tą pačią ugdymo įstaigą, kai ugdymo įstaiga nepajėgi išspręsti kilusio nesutarimo.
Tyrėjas, doc. dr. Apolonijus Žilys pristatė tikslinės grupės tyrimų rezultatus, kurie patvirtino taikomų metodų efektyvumą ir pritaikomumą. Kiekybiniame tyrime buvo naudojamos šios psichometrinės skalės: vaikų-tėvų sudėtingo bendravimo, vaikų konfliktiškos elgsenos, vaikų savitvardos problemos, bejėgystės būnant tėvų / mama, tėvystės stiliaus skalė ir jos poskalės (šiose skalėse pasiektas reikšmingas efektyvumas); socialinės paramos tėvams skalėje pasiektas efektas, tačiau statistiškai nereikšmingas.
Gražina Anankienė, viena iš VTRS grupių mokytojų ir vadovių, pristatė projekto metu įdiegtą naują metodą Lietuvoje – įgūdžių stiprinimo programą „Vaikų ir tėvų ryšio stiprinimo programa“, kuri įtraukia visą šeimą į tris skirtingas įgūdžių grupes (vaikų, tėvų ir tėvų-vaikų). Programos išskirtinumas, kad grupėse vaikai ir tėvai praktikuoja ne tik atskirose grupėse, bet ir bendroje grupėje kartu padedant vadovams. Grupėse sudaromos galimybės tiek vaikams, tiek tėvams mokytis atpažinti savo jausmus (o bendrose grupėse atpažinti ir suprasti vienas kito jausmus) ir tinkamai juos reikšti, mokytis kantriai palaukti savo eilės, bendradarbiauti, tinkamai išsakyti kritiką ir spręsti kasdienius konfliktus. Savo patirtimi apie VTRS grupės vadovų parengimą ir profesinę priežiūrą dalinosi ir kitos VTRS grupių mokytojos ir vadovės – Rasa Pietarienė ir Živilė Kėrytė.
Nuo 2021 m. vykdant projektą („Pagalbos mechanizmas vaikams ir jaunuoliams iš pažeidžiamų grupių bei jų šeimos nariams“), nemokama ilgalaikė kompleksinė pagalba Jurbarko, Klaipėdos m., Klaipėdos raj., Mažeikių, Palangos, Plungės, Skuodo, Šilalės ir Tauragės savivaldybėse buvo suteikta daugiau nei 144 šeimų, turinčių nepilnamečių vaikų.
Norėdami gauti daugiau informacijos apie projektą prašome kreiptis tel. (8 37) 750935 arba rašyti el. paštu pagalba@ssinstitut.lt